Kelionė į kambario vidų

Žinok, kad tai, kas tave stebi, nėra draugiškai nusiteikę tavo atžvilgiu.

„Savo postmodernistiniame pasaulyje ieškome vertybių, kuriomis galėtume remtis gyvenime. Ieškome, jei galima taip pasakyti, savo tapatybės.“

...Savo tapatybės, tačiau be vertybių ir valios pastangų ieško Skura, pagrindinis Michal'o Walczak'o pjesės „Kelionė į kambario vidų“ antiherojus. Didžiausias noras – viską pakeisti ir pradėti iš pradžių: suaugti, atsiriboti nuo tėvų, rasti darbą, savus namus, mylimą žmogų. Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau į bekuriamą jo gyvenimėlį nusprendžia įsikišti makabriškos būtybės.

„Juk žmonijos vystymosi idealas visais laikais buvo turtingas vidus, tiesa?“

Postmoderni lenkų dramaturgo pjesė filosofuoja ir kartu ironizuoja pasakodama apie šių laikų žmogų – ieškantį dvasinio konforto, tačiau vengiantį priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Drama parašyta aktyviu ekspresionistinio montažo principu, randa atgarsių chrestomatinių rašytojų kūryboje. Spektaklio režisierius Agnius Jankevičius teigia, kad dramos kuriama atmosfera ir aplinkybės artimos F. Kafkos kūriniams, o anapusinio pasaulio veikėjai susišaukia su M. Bulgakovo sukurtais personažais.

„Retsykiais kiekvienas atlieka tokią kelionę į kambario vidų.“

Tai – antrasis režisieriaus A. Jankevičiaus darbas Kauno dramos teatre, tarsi „Savižudžio“ tęsinys, kuriame plėtojama nevykėlio tema. „Savižudyje“, pasak režisieriaus, kalbama apie žmogų, kuris norėjo būti svarbus, o šiame spektaklyje – apie žmogų, kuris tiesiog norėjo būti. Šiuos du spektaklius jungia ne tik giminiška tematika, bet ir kūrybinė komanda.