JAH

„Palikau legendą Krakove, Varšuvoj lenkams. Legenda būsiu ir Lietuvoj lietuviams. Maloniausias man likimas - būti tik Legenda žmonėms!" - rašė Juozapas Albinas Herbačiauskas. Ar mūsų gyvoji kultūra mena šią legendą?

Spektaklyje pasakojama lietuvių rašytojo, modernistinės literatūros Lietuvoje pradininko J. A. Herbačiausko gyvenimo istorija. Kūrinio pavadinime užkoduoti šios išskirtinės tarpukario Lietuvos asmenybės inicialai. Anot profesorės Viktorijos Daujotytės, jis buvo beveik be išlygų atmestas, memuaruose išliko tik keistuolio, mistiko, chiromanto siluetas. Pjesės autorius ir režisierius Gytis Padegimas J. A. Herbačiauskui skiria spektaklio protagonisto vaidmenį. Jis - visuomenės atstumtas kvailys, už savo idealus kovojantis lietuviškasis Don Kichotas, ateities pranašas, numatęs ir Sovietų Rusijos keliamą pavojų.

„Mūsų kaimynai į mus žiūri kaip į grobį ir nenori, kad mes būtume vieningi. Jie tik ir laukia, kada mūsų krašte prasidės dar didesni nesutikimai, kad jie gautų įgaliojimų įvesti čia „tvarką"," - diskusijoje su Vincu Krėve-Mickevičium bei Baliu Sruoga sako J. A. Herbačiauskas. Dėl savo antikomunistinių pažiūrų šis rašytojas buvo visiškai ištrintas iš sovietinės okupacijos metais rašytos istorijos, tad dabar jį tenka atrasti iš naujo.

Kritiškas tuometinei Lietuvos valdžiai bei kultūros veikėjams, J. A. Herbačiauskas ilgainiui tapo baimę keliančiu nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje. Vis dėlto paprastiems žmonėms jis atrodė kaip įdomi, netgi siurrealistinė asmenybė - drąsiai tėškianti savo tiesą, nesibaidanti ryšių su anuo pasauliu bei gebanti įvairiais magiškais būdais padėti nelaimingiesiems.

Šiandien turbūt neįmanoma sukurti tikslaus, vienareikšmio J. A. Herbačiausko paveikslo. Pjesės pagrindą sudaro dokumentinė medžiaga - paties J. A. Herbačiausko tekstai, ištraukos iš įvairių knygų, periodinės spaudos ir kitokių dokumentų. Čia persipina J. A. Herbačiausko gyvenimas bei kūryba, nebelieka ribos tarp to, kas buvo iš tikrųjų, ir kas yra paties rašytojo arba to meto žmonių fantazijos vaisius. Dokumentinė fantasmagorija - taip spektaklio žanrą įvardina režisierius Gytis Padegimas.

Tarpukario asmenybės viziją scenoje perteikia Birutės Ukrinaitės sukurti kostiumai ir dekoracijos. Veiksmas vyksta legendinėse Krokuvos bei Kauno vietose - kabarete „Žaliasis balionėlis" bei Konrado kavinėje. Kaip ir kadaise, čia groja prieškario teatro akompaniatorius Leibas Hofmekleris, kurį vaidina spektaklio kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Veiksmą papildo šokio intarpai, sukurti choreografo Andriaus Kurieniaus, bei Simono Glinskio video instaliacijos. Legendinio rašytojo aplinkos atmosferą spektaklyje formuoja ir aktorių kuriamos iškilios tarpukario asmenybės - jauną J. A. Herbačiauską vaidina Mikalojus Urbonas, vyresnijį - Sigitas Šidlauskas, Juozą Keliuotį - Aleksandras Kleinas, Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę - Inga Mikutavičiūtė, Tadeuzsą Boy-Želenskį - Henrikas Savickis, Adomą Jakštą-Dambrauską - Saulius Čiučelis, Janą Augustą Kisielewskį - Ridas Žirgulis, Tadeuszą Micinskį - Artūras Sužiedėlis, Vincą Krėvę-Mickevičių - Ričardas Vitkaitis, Balį Sruogą - Egidijus Stancikas, Juozą Tumą-Vaižgantą - Albinas Budnikas. Kartu su J.A. Herbačiausku jie kalba apie aktualias to meto problemas, su kuriomis susiduriame ir šiandien.

PREMJERA - balandžio 2, 3 ir 9 d. Penktojoje salėje.