Antigonė Sibire

Fotografas Donatas Stankevičius

---

pagal Jeano Anouilh‘o „Antigonę" (vertė Antanas Gudelis)
Panaudota Birutės Pūkelevičiūtės „Rauda" ir kiti tekstai,
taip pat ištraukos iš „Misija Sibiras" dienoraščių

---

2011 Auksinis scenos kryžius už pagrindinį Antigonės vaidmenį – aktorei Eglei Mikulionytei

2011 Auksinio scenos kryžiaus debiuto nominacija už Pažo vaidmenį - aktoriui ir dainininkui Mindaugui Jankauskui

2011 Padėkos „Fortūna“ už nuopelnus Lietuvos teatrui ir spektaklį „Antigonė Sibire“ - režisieriui Jonui Jurašui

---

„Antigonė Sibire" statoma Ilgojoje salėje - toje pačioje, kurią teatrine erdve prieš 20 metų pavertė pats Jonas Jurašas, pastatęs ten pirmąjį po savo sugrįžimo į Lietuvą spektaklį „Smėlio klavyrai". Ir tada spektaklio bendraautore buvo Aušra Marija Sluckaitė.

---

Jonas Jurašas:

„Šiemet Lietuva pažymi skausmingą sukaktį - prieš 70 metų prasidėjusią sovietinę okupaciją ir pirmuosius trėmimus į Sibirą. Ši sukaktis paskatino mane atsigręžti į tuos tragiškuosius tautos istorijos įvykius ir prisiminti, kad prieš priverstinę emigraciją, Kalantos susideginimo metais, Kauno dramos teatre man buvo neleista statyti Jeano Anouilh'o dramos „Antigonė", kurios tema žadino sąsajas su nepalaidotais miško broliais.

Panorau šią dramą pastatyti dabar, žvelgdamas iš šiuolaikinės perspektyvos. Mane sudomino ir sujaudino faktas, kad jau šešti metai jaunimo ekspedicijos vyksta į Sibirą, lanko tremties ir lagerių vietas, ieško savo protėvių pėdsakų, tvarko kapus, stato gulago kankiniams kryžius. Mano vaizduotėje „Misija Sibiras" tapo reikšmingu išeities tašku spektakliui „Antigonė Sibire", kuris, remdamasis Antikos mitu, turėtų priminti apie okupacijos metais mūsų tautos išgyventą pasirinkimo dilemą - prisitaikyti ar žūti už savo principus, apie kainą, kurią teko mokėti tiems, kurie buvo ištikimi savo idealams. Kaip Antigonė, kuriai teko sumokėti gyvybe už pasipriešinimą valdovo draudimui palaidoti išniekintą brolio kūną, taip ir ne viena lietuvė moteris išdrįso pažiūrėti mirčiai į akis, kad galėtų palaidoti, apraudoti savo vyrą, brolį, mylimąjį.

Spektakliu „Antigonė Sibire" man rūpi pabandyti atsakyti į klausimą, ar šiandien teatras dar pajėgus sužadinti kolektyvinę atmintį, surasti joje tai, kas esminga žmogaus savimonei? Ar teatrui istorinė atmintis gali būti įkvėpimo šaltinis, ar teatras tebėra pajėgus paversti istorinę ir kultūrinę atmintį esamuoju laiku?

Galbūt vienas iš universaliausių teatro elementų yra metamorfozė, susijusi su mirties simbolika, vėlių iššaukimo ceremonija, būdinga senajam teatrui, įskaitant japonų No teatrą. Toks teatras, nesistengia imituoti banalią kasdienybę, o kurti pasaulį, artėjantį prie „peizažo anapus mirties". Greta iš klasikinės mitologijos gerai pažįstamų Antigonės personažų spektaklyje nemažas vaidmuo skiriamas „Misija Sibiras" dalyviams, kurie taps ir Choru, apraudančiu mirusiuosius, ir lyg graikišku įvykių komentatorium. Šis kolektyvinis kūnas taip pat bandys reflektuoti Antigonės ir mūsų visuomenės dvasinę būseną.

KDT 90-čio proga kuriamas spektaklis yra puiki proga prisiliesti prie universalių egzistencinių temų. Tai įdomus ir rizikingas uždavinys."

Režisierius Jonas Jurašas ,,Antigonės Sibire" repeticijoje:

_____ATSILIEPIMAI SPAUDOJE_________

„Jono Jurašo kūrybinė programa maximum primena paieškas kamertono, pagal kurį būtų galima taip suderinti tautos dvasinius „instrumentus“, kad neprarastume tapatumo, savimonės, savigarbos, neatsisakytume svajonių ir neišsigąstume savo dvejonių."

Anelė Dvilinskaitė. "Už laisvę kurti ir dvejoti" // "Kultūros barai", 2009, Nr. 12

___

„Jono Jurašo „Antigonė Sibire" - nepiktnaudžiaujantis perversiškais efektais, darniai sustyguotas režisieriaus meistro ranka, pagrįstas menine logika ir santūria jausmų tiesa, kalbantis apie žmogaus sielą ir egzistencijos prasmę, pilietiškai atviras, svarstantis apie mūsų pralaimėjimų ir pergalių priežastis, kai kam atrodo nuobodu, nepriimtinas.  N e p o s t m o d e r n u s.

...Buvo metas, kai visa Lietuva jautėsi Antigonė... Tiksliai parinkti žodžiai, įvaizdžiai, gestai ir garsai padeda pro visus kultūrinius sluoksnius prasimušti mūsų žemės balsui. Spektaklis byloja tuo balsu.

Gražina Mareckaitė. Sutrikusios pažiūros // Kultūros barai, 2010, Nr. 12