Ar aš esu tas, kas aš esu?

Drabužiai saugantys, dengiantys kūną, siekiantys suteikti jam kultūrinį ir lytinį identitetą, dėl perregimumo Almyros Bartkevičiūtės-Weigel objektuose tampa terpe, per kurią žvilgsnis krypsta į spėjamai užslėptą identitetą, taip pat į jėgą ir poveikį, besiveržiantį ant jų iš išorinio pasaulio ir juos keičiantį.

Instaliaciniai objektai „Brangus laikas", „24 valandos", „Prijuostės" ir „Privatus pokalbis" tematizuoja tiek asmenines, tiek visuomenines metamorfozes, kurios šiuolaikinėje visuomenėje tampa plačiai ir sparčiai plintančių technologinių išradimų bei naujų komunikacijos formų rezultatu.

Choreografė Birutė Letukaitė įsilieja į Almyros Bartkevičiūtės-Weigel instaliacinių objektų ir temų ratą ir jį perteikia šokėjų kūnų ir kūnų santykių kalba.

Ar aš tas, kas aš esu? Ar esu tai, kas padiktuota visuomenės, ar tai, kas laikui bėgant susiformavo, kaip mano asmens identitetas. Kas aš? Pelė besisukanti namų interesų rate? Pelė vis bėganti ir ieškanti savo „sūrio"? Kompiuterinė pelė, graužianti laiką? Ar darbo kėdė, virstanti meno kūriniu?

Šie klausimai iš privačios sferos perkeliamas į viešąją, čia laikas nebėra toks brangus, pokalbis nebėra privatus, buvimas visuomenėje nebėra asmeniškas. Viešose vietose atliktas šokėjų performansas asmens tapatybės temą transliuoja praeiviams, pakeleivingoms mašinoms, barų lankytojams, taip tarsi naikindamas demarkacinę liniją tarp to, kas privatu ir kas asmeniška.

Taip atsiranda meno kūrinys, tiesiantis tiltus tarp individualaus kūno, visuomenės ir technologijų temų. Sukuriamas įdomus stebėjimo laukas, kuriame tarp nusistovėjusių kultūroje - lyčių vaidmenų pasidalijimo visuomenėje stereotipų, vyrauja ir mūsų individualus identitetas, nepaliaujamai įtakojamas išorinio pasaulio ir paliekantis pėdsakus mūsų asmenybei.