Sergejus Paciukas: „Monospektaklis – tai visų pirma kūrybinio pateisinimo trokštančios aktoriaus dvasios raiška. Tai bandymas į vieningą sceninį vaizdą organiškai sujungti aktoriaus individualumą ir vaidmens materiją. Ema Berg, kurią vaidina Daiva Stubraitė, yra vieniša moteris, pasirengusi save pribaigti gniuždančiu pavydu. Tai istorija apie tai, kaip dvasinio drugio krečiamas žmogus vienintelį savo gyvenimą paverčia begaline šioje žemėje duoto termino „atsėdėjimo“ ceremonija. Turtinga moteris, įstrigusi niekam nereikalingų, beprasmiškų reikalų ir poelgių rate – ar gali būti kas žiauresnio moteriai, kaip sustingusi siela? Ir kokia iš to išeitis? Kokia katastrofa reikalinga sunaikinti jos pačios katastrofai?

Citatos iš pjesės:

„Ne, aš ne teroristė ir ne musulmonė. Ne, to aš tikrai nedarysiu, noriu pasakyti, kad niekada neturėjau nieko bendra su panašiais reikalais. O gal jūs dar ir nežinote, kad, toli gražu, ne visi musulmonai – teroristai...“

„Nejaugi galima pagal blakstienų išlinkį, arba pagal vokų liniją suprasti, kas yra kas ir ką jis padarė?! Ir ar galima įžvelgti, koks bus atpildas? Ir, pagaliau, kada man kraujas leis užgesti, sunaikinti savyje skausmą, kvailystę, tamsumą, aistras, protą ir tylą, ir atmintį, arba nors fantazijas?..“