D. Lipskerovas, autorius: Tai, kas šioje pjesėje atrodo kaip tiesa, yra išmonė, o tai, kas parodoma kaip išmonė - ir yra išmonė...
S. Paciukas, režisierius: Šią išmonę mes vaidiname žmogaus sielos „scenoje", kur nėra vieno balso tiesos, tačiau yra susitikimo tiesa ir tiesa to keisto žaidimo, į kurį mus įsuka gyvenimas.
Pastaruoju metu Lietuvos teatrus užliejo rusiškos Čechovo palikuonių dramaturgijos banga, kurioje vieną įdomiausių pastatymų pristato Kauno valstybinis dramos teatras. Tai nežabotą fantaziją ir realizmą meistriškai savo kūryboje suderinusio Dmitrijaus Lipskerovo pjesės „Jelena ir Šturmanas" premjera. Režisierius Sergejus Paciukas įkūnyti Jelenos ir Šturmano personažus pakvietė žinomą kauniečių aktorių porą – Nijolę Lepeškaitę ir Viktorą Valašiną.
Dmitrijui Lipskerovui buvo vos 24 metai, kai garsus Rusijos režisierius Markas Zacharovas jį pavadino antruoju Čechovu, o jo pastatyta D. Lipskerovo pjesė „Mokykla su teatrine pakraipa" (pervadinta į „Emigrantų mokyklą"), „Lenkomo" teatre Maskvoje buvo rodoma 15 metų. Vienas įdomiausių ir originaliausių šiuolaikinių rusų rašytojų ir dramaturgų – Dmitrijus Lipskerovas taip pat lyginamas beveik su visais garsiausiais XX amžiaus antrosios pusės literatūros grandais - nuo Markeso iki Pelevino.
D. Lipskerovo kūryba priskiriama fantastiniam arba magiškajam realizmui. Dėl drąsaus ir bekompromisio požiūrio į rusiškąjį mentalitetą, dėl itin gilaus ir tikslaus žmogaus psichikos ir egzistencijos vaizdavimo D. Lipskerovas savo tėvynėje tapo kultine figūra. Pagal jo kūrinius susukti du kino filmai, pastatytas televizijos spektaklis. Žavėtis rašytoju verčia ir jo visuomeninė veikla. Būdamas restoranų tinklo Maskvoje bendrasavininkiu, rašytojas užsidirba pragyvenimui. Žinodamas sunkią rašytojo duoną ir kelio į sėkmę atsitiktinumą, įkūrė jauniems rašytojams skatinti skirtą „Debiuto" premiją, o neseniai – ir „Neformato" premiją, skirtą talentingų autorių, netelpančių į „formatus", paieškai.
Riba tarp tikrovės ir fantazijos šio rašytojo kūriniuose neegzistuoja. Žmogaus vaizduotė, veikiama tikrovės, kartu su pasąmoniniais vaizdiniais kuria tikrąjį žmogaus dvasios pasaulį, kuriame visi iš tiesų ir gyvenime. „Viskas, kas vyksta mano knygose, absoliučiai realistiška. Tik tos realijos truputį pakreiptos. Juk ten viskas logiška. Ten viskas apie mus",- sako rašytojas.
Kauno dramos teatre statomos D. Lipskerovo pjesės personažai Jelena ir Šturmanas - nebe jauni žmonės. Jie prisimena praeitį, priekaištauja, myli vienas kitą ir pyksta. Vienatvės baimė gyvenimo pabaigoje, tirpstantis laikas abiems, obuolių kvapas iš jaunystės ir rūke skęstantys prisiminimai. Abu kalba tarsi apie nieką ir tuo pačiu apie tai, kas jų gyvenime svarbiausia... „Jei į savo gyvenimą neįsileidai Stebuklo, dabar pats metas apsidairyti: galbūt šalia sėdi tas vienintelis angelas, kuris visą laiką tave mylėjo, kuriuo tu taip bijojai patikėti? Juk meilė, kaip ir gyvenimas, niekada nesibaigia",- egzistencinę pjesės plotmę interpretuoja režisierius.
Šis spektaklis statomas D. Lipskerovo dramaturgiją perpinant su gyvenimiškąja pačių aktorių patirtimi. Vizijų kupiną pasaulį įkūnyti aktoriams padeda pastaruoju metu daugiausia Lenkijoje dirbanti scenografė Giedrė Brazytė. Spektaklio muziką kūrė Lietuvos teatre gerai žinomas kompozitorius Antanas Jasenka, su kuriuo režisierius Sergejus Paciukas kartu kūrė ir keletą savo spektaklių Šilutės kameriniame dramos teatre. Tuo tarpu S. Paciuko 2006 m. Kauno dramos teatre režisuota „Rudens stiliaus moteris" iki šiol rodoma ir mėgstama žiūrovų.