10 indeniuku

10 indeniuku

Režisieriai - Gintaras VARNAS ir Rokas RAMANAUSKAS; Scenografė - Kotryna DAUJOTAITĖ;
Kostiumų dailininkas - Juozas STATKEVIČIUS; Kompozitorius - Giedrius PUSKUNIGIS

Vaidina: Ričardas Vitkaitis, Audrė Paškonytė,
Liucija Rukšnaitytė, Algimantas Masiulis,
Algirdas Pintukas, Tomas Erbrėderis,
Egidijus Stancikas, Gražina Balandytė,
Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius,
Sigitas Račkys, Gintaras Adomaitis,
Sakalas Uždavinys,
Dainius Svobonas, Goda Piktytė,
Daiva Rudokaitė

Spektaklio muziką atliko:
Vytautas Labutis (saksofonai, bosinis klarnetas)
Robertas Bliškevičius (altas)
Mindaugas Bačkus (violančelė)
Režisieriaus padėjėjas – Remigijus Endriukaitis
Šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas
Garso įrašo režisierius – Arnoldas Akelaitis
Pastatymo technikos direktorius – Edvardas Pesliakas

Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus;
Premjera – 2005 m. vasario 18, 19 d.

Auksinio scenos kryžiaus nominacija už Daktaro Armstrongo vaidmenį (Gintaras Adomaitis)

“10 indėniukų” – vienintelis detektyvas šiuolaikinėje Lietuvos teatro scenoje. Anot Gintaro Varno, “Indėniukai” nėra tipiškas
detektyvas – greičiau trileris su “siaubiako” atmosfera, kur dvelkia beprotiška bausmės už įvykdytus nusikaltimus manija.
Nenorėdami praskiesti juodų jo spalvų, spektaklio kūrėjai pjesės laimingą pabaigą pakeitė bekompromisiu finalu, kuriuo baigiasi
to paties pavadinimo romanas. Visi kalti ir visi nužudomi. Netgi pats žudikas tampa savo idee fix auka.


“Spektaklį drauge su Roku Ramanausku pastatęs režisierius Gintaras Varnas vadina šį Agatos Kristi kūrinį trileriu, atskleidžiančiu beprotišką
bausmės už įvykdytus nusikaltimus maniją: “Tai nėra tipiškas detektyvas. Visi kaltieji nužudomi. Savo idėjos fiks auka tampa ir pats žudikas.
Žinoma, tokia istorija galėjo nutikti tik prieš mobiliųjų telefonų erą.” Rūta Kanopkaitė. “Detektyvo klasika mobiliųjų telefonų eroje” //
Kauno diena, 2005 02 19


“Iš tiesų retai gauni matyti tokią režisūros, aktorystės ir kostiumų dizaino harmoniją. Aktorės Gražinos Balandytės Emilė Brent – viskuo bjauri
senmergė teisuolė. Truputį panaši į graužikę. Godos Piktytės Vera Kleitorn – puikių manierų sekretorė, idealiai surepetavusi malonios panelės
kaukę, kuri byra, keičiantis situacijai. Algimanto Masiulio generolas Makenzis – nurimęs, su viskuo susitaikęs buvęs karys. Gintaro Adomaičio
vaidinamas daktaras Armstrongas – ilgaplaukis pusprotis, kiekvienu žingsniu pasirengęs gintis ir slėpti savo praeitį, pritvinkusią alkoholio. Sigito
Račkio seras Lorensas Vorgreivas – aistringas teisininkas, pareigos žmogus, šviesiausias protas tarp visų, patekusių į salos spąstus. Roberto
Vaidoto Viljamas Bloras “iš Skotland Jardo” – pusamžis vaikėzas, vis dar negalintis atsidžiaugti savo šaunumu ir seklio darbu. Spektaklio razina –
juokingas kvailys. Visiems “10 indėniukų” veikėjams lemta prisiminti savo senus nusikaltimus, kurių jie nebuvo linkę laikyti nusikaltimais, ir laukti
šiurpaus atpildo saloje, iš kurios nepaspruksi.” Rūta Oginskaitė. “Dešimt stilingų ponų vaiskioje erdvėje” // Lietuvos rytas, 2005 03 08


“...spektaklio kūrėjų profesionalumas neginčijamas, o pats scenoje regimas detektyvas atitinka gerai surežisuoto XIX a. pab.–XX a. pr. literatūrinio
psichologinio teatro reikalavimus: skoninga, klasikinio stiliaus rusvai melsvo kolorito Kotrynos Daujotaitės scenografija su besikeičiančiu dienos,
vakaro ir nakties apšvietimu [...]; įeinančius ir išeinančius aktorius pasitinkanti bei kiekvieną svarbesnį nuotaikų pasikeitimą ir baimę užfiksuojanti
puiki Giedriaus Puskunigio muzika; pagal penkto dešimtmečio mados stilių Juozo Statkevičiaus sukurti kostiumai; įtaigi, psichologinė, Stanislavskio
sistemą atitinkanti aktorių vaidyba ir siužeto vingiai, kuriantys nuolatinę įtampą ir siužeto peripetijas (aristoteliškąja prasme).” Lina Klusaitė.
“Režisierių subordinacija: detektyvas visiems” // Literatūra ir menas, 2005 02 25