SMALSIEMS

 

 

 

Kaip atsiranda scenografija? Kas ją sugalvoja ir kaip padaro? Kauno dramos teatro draugams paslapties uždangą praskleidžia Stebuklingojo Tenesio scenografė Birutė Ukrinaitė ir dekoracijų gamybos baro vadovė Rasa Puišienė. 

 

 

 

 

Išsamus režisieriaus Gyčio Padegimo interviu apie laiką, kūrybą ir "Stebuklingąjį Tenesį":

 

 

 

Markizes de Sad spaudos konferencija:

 

 

Oficialus „MArkizės de Sad“ premjeros klipas:

 

 

PIRMIEJI „MARKIZĖS DE SAD“ GRIMO BANDYMAI
Ar atpažįstate aktores, kurios šiandien pirmąkart išbandė spektaklio „Markizė de Sad“ kostiumus ir grimą? Režisierius Artūras Areima, kuris yra ir šio spektaklio scenografas, sako, kad vaizduotės chimerų pažaboti neįmanoma. Kostiumų dailininkė Diana Kuzmickaitė kartu su režisieriumi šįkart tikrai išlaisvino savo fantaziją – tai meninis šio pastatymo kūrybinės komandos chuliganizmas ;)
Beje, premjera – nebe už kalnų. Ji jau kitą ketvirtadienį, lapkričio 17 d.

(Nuotr. Vaidos Tamoševičiūtės)

 

Kauno dramos teatro akcija DEMASKUOK CHIMERAS KAUNE sužadino pačias mitines būtybes! Dalinamės jų siunčiama žinute:

 

 

Kauno širdyje - Laisvės alėjoje - praeivius glumina lentelės su šūkiu: „Piktžolės keroja atminty, kai nėra APSIVALYMO“, reklaminiuose stenduose afišuojami plakatai „APSIVALYMAS“.  Nauja premjera Kauno dramos teatre spalio 13, 14, 25 dienomis. Apie ką ji? Jums atsakys pats režisierius Jonas Jurašas!

 

Interviu, kurio niekur kitur nerasite, tik čia: spektaklio kūrybos niuansai, kliūtys, su kuriomis suidūrė ir džiaugsmai, kuriuos patyrė „Alisos stebuklų šalyje“ režisierė Ewa Piotrowska (Lenkija). Tik Kauno dramos teatro smalsučiams:

 

   

 

 

Alisa stebuklų šalyje. Vien pats pavadinimas daug ką pasufleruoja, o kur dar šauni aktorių komanda: Inga Mikutavičiūtė, Giedrė Ramanauskaitė, Tomas Rinkūnas, Saulius Čiučelis, Artūras Sužiedėlis ir režisierė Ewa Piotrowska (Lenkija), turinti didelę režisūrinę spektaklių vaikams patirtį. Spektaklį galėsite pamatyti Jau spalio 8, 9, 15 dienomis.

 

 

   

 

 

Smalsiems teatro ir J. Jurašo gerbėjams pristatome sekančią 91-ojo sezono premjerą - „APSIVALYMAS“, kuri rampos šviesas išvys jau spalio 15, 16, 23 dienomis naujoje „Rūtos“ salėje.

 

 

 

 

TV laida „Menų gijos“ (2011-03-18): jaunųjų teatro aktorių identitetą analizuoja teatrologė Vitalija Truskauskaitė, o laidos kūrėja Eglė Baltrėnienė apžvelgia jubiliejinį teatro sezoną.

 

 

 

Praskleidžiam "Mažučio dinatimo" kūrybinio proceso šydą. Premjera jau BALANDŽIO 14,15 ir 17 d. Kauno dramos teatre.

 

 

 

 

JAH. Legenda sugrįžta...

Balandžio 2,3 ir 9 d. Kauno valstybiniame dramos teatre startuoja Gyčio Padegimo premjera "JAH". Dalinamės keliomis akimirkomis iš repeticijų.

 

2011 Vasario 15 dieną Kauno valstybiniame teatre įvyko festivalio "Nerk į teatrą" spaudos konferencija. Festivalis vyks vasario 21-26 dienomis. Jo metu vyks kūrybinės dirbtuvės, bus rodomi baigiamųjų aktorių kursų spektakliai, vyks gitarų ir hip hopo koncertai.

 

 

2011 metų sausio 11 dieną 11 val. Gytis Padegimas pradėjo repetuoti savo 100 - ąjį spektaklį „JAH“. Kelios akimirkos iš pirmojo kūrybinės grupės susitikimo. (Filmavo „Kobra TV“)

 

 

TEGYVUOJA BUŠONAS! Komedija sėkmingai startavo gruodžio 28, 30, 31 dienomis ir jau turi savo gerbėjų tiek žiūrovų, tiek teatralų tarpe. Dalinamės keliomis akimirkomis iš spaudos konferencijos: kūrėjų komentarai apie spektaklį ir jų vaidmenis.

 

Šaunus aktorių penketukas gruodžio 30 d. startuojančioje komedijoje TEGYVUOJA BUŠONAS! Kviečia pasijuokti iš diplomatinių gudrybių ir Europos Sąjungos paramos įsisavinimo peripetijų. Repeticijų akimirkos (Kobra TV):

 

Gražiausios akimirkos iš teatro jubiliejaus, vykusio 2010 12 19 dieną.

Jubiliejus LRT korespondentų akimis

 

Kauno valstybinis choras Didžiojoje scenoje atlieka Giuseppe Verdi VERGŲ CHORĄ iš operos „Nabucco". Video instaliacijos - Vladimiro Šerstabojevo

 

 

 Dalinamės įspūdžiais iš vakar vykusios spaudos konferencijos. Iki premjeros liko vos 3 dienos!

 

Kiškis ir visa miško komanda pabėgo į įrašų studiją. Ir dirba čia išsijuosę jau antra savaitė! Jūsų dėmesiui - išsamus klipas apie sviesto tepimą.

 

 

 

Savaitgalio dovana smalsiems Kauno valstybinio dramos teatro žiūrovams.

 

 

Smalsiesiems Kauno dramos teatro žiūrovams pirmiesiems pristatomas spektaklis ,,Kiškis pabėgėlis" pagal L. Jakimavičiaus knygą ,,Lapė ir kaliošai". Pristatome jau trečią savaitę repetuojančią kūrybinę komandą

 

 

Pristatome naujausią Kauno dramos teatro premjerą ,,Akmenų pelenai" 

 

  Po ,,Akmenų pelenų" spaudos konferencijos, vykusios 2010 m. spalio 14 d., ,,Kauno dienoje" pasirodė straipsnis apie būsimą premjerą: ,,Akmenų dulkės - priežastis gyventi". Smalsiems KVDT žiūrovams pristatome tuo pat metu Všį ,,Praktikantai" kameros užfiksuotas spektaklio ištraukas.  

 

 

 

H. Ibseno ,,Šmėklos" (rež. A. Areima) rampos šviesas išvys jau rugsėjo 30 d. 18 val. Penktojoje salėje

 

 

"Antigonės Sibire" repeticija su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičium.
Montavo Augustinas Mačiulis (Kobra TV).

 

 

SMALSIEMS 2
Spektaklio "Antigonė Sibire" repeticijose prasidėjo vienas sudėtingiausių etapų - kiekvienam žodžiui aktoriai turi rasti tokį judesį ir žvilgsnį, kuris sukurs tą reikšmę, kurią ir nori perduoti spektaklio kūrėjai.
Filmavo ir montavo Augustinas Mačiulis (Kobra TV).

 

 

Režisierius Jonas Jurašas ,,Antigonės Sibire" repeticijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Interviu su VDU Menų fakulteto studentėmis apie spektaklio „JAH" video projekcijų kūrimą

 

SPEKTAKLIS UŽKULISIUOSE

 

 

Balandžio mėnesio pradžioje Kauno valstybiniame dramos teatre įvyko spektaklio „JAH" premjera. Tai - didžiulio kūrybinio darbo vaisius, kurį užaugino režisierius Gytis Padegimas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, video režisierius Simonas Glinskis, gausi aktorių komanda ir visas būrys teatro darbuotojų. Keturios Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentės ne tik stebėjo šio kūrybinio proceso eigą, bet ir pačios prisidėjo prie scenos kūrinio rezultato. Naujųjų medijų meną studijuojančios Urtė Pakers, Lina Pranaitytė, Eglė Jasiukaitytė ir Paulina Stasiūnaitė teatre galėjo pritaikyti turimas teorines žinias bei įgyti daugiau praktinių įgūdžių, dirbdamos kartu su visoje Lietuvoje žinomais, prityrusiais teatro vilkais.

Po premjeros jos vis dėkoja teatralams už malonų priėmimą į savo tarpą ir su nekantrumu laukia kito „JAH" vaidinimo, kuomet vėl reikės atlikti savo darbą. Vieną penktadienio vakarą jos sutiko pasidalinti savo įspūdžiais, jausmais ir išgyvenimais. Kalbėdamos merginos nuolatos viena kitą papildydavo, pratęsdavo viena kitos mintis, todėl šis pašnekesys sunkiai gali būti perteikiamas įprasta dialogo forma. Taip gavosi pasakojimas, kuriame kiekvienos studentės žodžiai pažymėti skirtingomis spalvomis.

 

Kaip atsidūrėte Kauno valstybiniame dramos teatre?

Mums paskambino dėstytoja ir pasiūlė padėti padaryti projekcijas teatre. Pačioje šio projekto pradžioje buvo Lina, Urtė ir vienas vaikinas, vėliau merginos liko dviese. Pradėjus statyti antrą veiksmą atsirado daugiau painiavos ir lakstymo. Taip atsiradome ir mes su Egle. Tokiam darbui keturi žmonės - optimalu. Aktoriams labiau patiko, kai mūsų buvo mažiau, bet darbo kokybė geresnė, kai esame keturios. O ir mums teatre smagu (šypsosi).

Simonas Glinskis sakė, kad iš pradžių norėjo samdyti profesionalius žmones, kurie jau išmano apie kameras ir laidus. Jis nelabai norėjo, kad šį darbą dirbtų studentai, juo labiau - pirmakursiai. O paskui džiaugėsi, kad pateisinome jo lūkesčius.

 

Ką jūs šiame spektaklyje darėte? Ar tai, ką matome ekrane sukūrėte jūs? 

Spektaklio video menininkas buvo S. Glinskis. Mes turėjome vykdyti nurodymus, išpildyti tai, kas jau nuspręsta. Tai - toks asistento darbelis, be kurio nebūtų spektaklio (visos juokiasi).

Iš pat pradžių, kai tik pradėjome repeticijas, su aktoriais reikėjo sustatyti scenas, kaip jos atrodys kadre. Paskui ėmėmės to, ką dabar darome per kiekvieną spektaklį: sujuginėdavome kameras, tvirtindavome jas prie aktorių, nustatinėdavome reikiamą rakursą, laikydavome mikrofonus, vėliau jas atjungdavome, pernešdavome į kitą vietą, tvirtindavome prie kito aktoriaus ir vėl viskas iš pradžių. Vaizdo transliacijos vyksta iš įvairių vietų, panaudojami visi užkulisiai (mes juos suskirstėme į zonas, kiekviena atsakinga už savąją). Iš viso yra šešios kameros. Ar gerai jas sujungėme, galime patikrinti per monitorius, tačiau jais ne visada galime pasitikėti. Kiekviena transliacija - tai išbandymas!

 

Kas jums šiame darbe buvo sunkiausia?

Repeticijų metu režisierius Gytis Padegimas kartais prašydavo pakartoti kokią nors sceną. Jau būdavom viską atjungusios, pasiruošusios kitai, ir, aišku, turėdavome staigiai vėl viską sujungti. Kartais atsipalaidavusios laukdavome, kol reikės sustatyti kitą filmavimo sceną, ir pagal likusius pjesės puslapius skaičiuodavome, kiek iki jos liko. Tik staiga opa!.. Nėra vieno ar kito puslapio, mat režisierius nusprendė jį išmesti! Tuomet vėl tekdavo ristis, lėkti...

Kai kuriose spektaklio vietose mūsų darbas ypač įtemptas. Pavyzdžiui, pačioje pabaigoje, kai transliuojamas vaizdas po vaizdo iš skirtingų užkulisių pusių; ir mes, ir aktoriai skubame, turime laiku atnešti kameras, jas sujungti, su aktoriumi patikrinti rakursą ir greitai pasišalinti. Kad nesimatytų, kaip mes dirbame, rengiamės juodai.

Sunkiausia - išmokti sukti laidus! (Juokiasi)

Iš pradžių mums buvo sudėtinga pačią sistemą perprast, bet paskui viskas tapo labai paprasta. Dabar - daugiau smagu, nei sunku. Tas sunkumas visiškai pasimiršta, kai su aktoriais dirbi. Kaip gera! Taip. Greičiau norim vėl eiti dirbti į teatrą.

 

O smagiausia?

Spektaklio muzikiniai numeriai. Ryte atsikeldavau ir man jau galvoje sukdavosi. Niūniuodavau sau mintyse. Taip pat smagu, kad visi mums buvo labai malonūs, netgi mumis rūpinosi!

 

Jūs - būsimosios  menininkės. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad kūrėjai labiau mėgsta dirbti individualiai. Šįkart daugiau teko dirbti komandoje. Kaip tai jums sekėsi?

Čia be komandinio darbo nieko ir nebūtų pavykę padaryti. Iš pradžių kiekviena iš mūsų jautėsi už viską atsakinga, todėl labai viena kitą kontroliavome. Nebuvo smagu, kai padarydavau viską iš širdies, o tada priedavo kita ir vis klausdavo, ar patikrinau tą, ar pažiūrėjau aną. Vėliau mes pasiskirstėme darbus, taip pasiskirstė ir atsakomybė. Dabar ateiname, žinome savo pareigas, ramiai viską pasitikriname ir laukiame, kol vėl ateis laikas kadrą perstatyti.

 

Kada nusistovėjo aiški jūsų darbo seka?

Apie savaitę iki premjeros, kai pradėjome repetuoti iškart abu veiksmus - pilną spektaklį. Tada nusistovėjo ir mūsų komanda, galėjome visos dirbti vienu metu. Ateidavome dešimtą valandą ryto, išeidavome dešimtą vakaro. Kartais dar pasipainiodavo kokie atsiskaitymai universitete... Išeidavome laimingos, pakylėtos nuotaikos. Dabar, kai praeina savaitė po spektaklio, mus apima visiška depresija. Atrodo, kad kai nėra teatro, nebėra ką veikti. Vis norime vėl į jį ateiti.

 

O jūs pačios kada nors svajojote dirbti teatre?

Aš svajojau.

O aš tik vaidint norėjau!

Įdomu, kad mes rudenį mokėmės teatro teorijos, o dabar galėjome pačios pamatyti, kaip tai atrodo praktiškai. Tai praplėtė mūsų suvokimą. Pats darbas, kurį atlikome, nebuvo sudėtingas, tačiau buvo smagu iš vidaus matyti, kaip teatras veikia.

 

O kuo dar buvo naudingas darbas teatre?

Išmokau teisingai susukti kabelį: kad vyniotųsi pagal savo kryptį, pagal bangas. Pagaliau supratau, kodėl vis sugesdavo mano elektrinės gitaros laidai!

Kai viską darai pats, tuomet geriau įsivaizduoji procesą. Pavyzdžiui, buvo mažiukas ekraniukas ir į jį įeinantys keturi laidai, o mums reikėdavo greitai juos sujungti. Iš pradžių, kai S. Glinskis rodydavo, kaip reikia daryti, nieko nesupratome, o paskui - išmokome. Buvo juokinga, kad merginos prie technikos - su laidais, monitoriais, kameromis laksto, o vaikinai [teatro rekvizitininkai - M.J.] - scenoje servetėles lanksto.

Taip pat nuolat buvome šalia žmogaus, kuris yra mūsų srities profesionalas. Pamatėme, ką jis daro ir kokios yra realios galimybės tuo užsiimti ateityje.

Man rodos, kad pajautėme daugiau atsakomybės. Išmokome atsakingai ir tuo pat metu atsipalaidavusios dirbti greta tiek daug nepažįstamų žmonių. Mums nesinorėjo tų žmonių nuvilti, tad labai atsakingai darėm savo darbą.

 

Užrašė Monika Jašinskaitė