Režisieriaus Rolando Atkočiūno mintys apie jį įkvepiančią dramaturgiją ir naujojo spektaklio pastatymą.
Artėjant naujajai premjerai Kauno valstybiniame dramos teatre pagal garsios šiuolaikinės Serbų dramaturgės Biljanaos Srlbjanovič pjesę „SKĖRIAI“, režisierius Rolandas Atkočiūnas dalinasi mintimis apie jį įkvepiančią dramaturgiją ir naujojo spektaklio pastatymą.

Kaip atradote garsiąją Serbų dramaturgę Biljana Srlbjanovič ir kuo jos kūryba Jus sužavėjo?

Ši pjesė mano kūryboje atsirado visiško atsitiktinumo dėka. Apslankęs pažįstamas rekomendavo paskaityti gerą šiuolaikinę pjesę. Perkaičiau ir kažkas įkrito vidun, užkabino mintis. Pajutau, kad noriu ją statyti, tik iškilo klausimas, kur? Pasiūliau Kauno valstybinio dramos teatro vadovui Egidijui Stancikui, kuris ją priėmė. Štai tokia paprasta istorija.

Kuo drama „Skėriai“ įdomi? Kuo aktuali? Kuo patrauks šiuolaikinį žiūrovą?

Susidomėjimą ir aktualumą šiuo atveju lemia keli dalykai. Pirmasis – pjesės įvertinimas kaip geriausia 2007 m. dramaturgija Europos Naujoji Drama („The New Theatrical Realities Award). Juk ne kiekviena pjesė įvertinama prestižiskiausių teatriniu apdovanojimu. Tai, ką išsako Bijana Srlbjanovič,  itin aktualu XXI a. žmogui. Šiuolaikinių pjesių yra labai daug, tačiau ne visos turi kokybę. „Skėriai“ naujųjų pjesių kontekste išsiskiria. Šiuo atveju kalbame apie žmogaus faktorių. Pačių artimiausių žmonių susvetimėjimą. Dramoje įžvelgiami Biblijiniai perspėjimai. Egiptas įspėjamas apie skėrių antplūdį, kuris suniokos žemę, jei Dievo tauta nebus paleista iš vergijos. Šiandien pačia pavojingiausia kategorija tampa žmonės, kurie naikina vieni kitus. Kartu su kūrybine grupe į visą tai žvelgiame su humoru bei ironija. Ypatingai svarbu žmogui pažvelgti į veidrodį ir atpažinti savas nuodėmes, kurias per kasdieninę rutiną pamirštame atpirkti.

Iš vieno aktoriaus lūpų teko girdėti, jog Biljana Srlbjanovič – Šiuolaikinis Čechovas. Ar Jums taip atrodo?

Šie požymiai iš tiesų yra ir pasireiškia itin dideliu dėmesingumu žmonių santykiams. Skėriai labai gyvenimiška pjesė, kaip ir pati Čechovo kūryba. Garsaus dramaturgo, rašiusio kone prieš šimtą metų, dramos įvardijamos kaip komedijos, nors jose iškeliami itin svarbūs bei skaudūs klausimai. Skėrių situacija lygiai tokia pati. Biljana – moteris, ir jos žvilgsnis labai smulkmeniškas bei dėmesingas niuansams. Į visą aplinką ji žvelgia lyg pro padidinamąjį stiklą. Ši dramaturgė ir motina, ir politikos atstovė. Jos kūryboje jaučiamas itin didelis atsakomybės jausmas tiek už vaikų, tiek už Serbijos ateitį, kuris išsakomas gana kategorišku žvilgsiu į pasaulį – kiekvienas kuria savą ateitį.

Kokiais principais rinkotės kolektyvą su kuriuo kuriate šį spektaklį?

Kauno dramos teatre egzistuoja tam tikras žmonių užimtumas. Negaliu pasakyti, jog visi aktoriai yra tie, kurių norėčiau, tačiau didžioji dalis vaidinančių aktorių yra tie žmonės, su kuriais matau šį pastatymą. Su kitais sėkmingai einame link to rezultato, kurį norisi pasiekti. Kita vertus, ši pjesė labiau žmogiška, dokumentinė nei teatrališka, tad aktorių pasirinkimas nėra svarbiausias faktorius. Galima teigti, jog šiuolaikinė dramaturgija tai antiteatras bei antidrama.

Ar visada mėgote šiuolaikinę dramaturgiją? O galbūt labiau žavi klasika?

Visada buvau linkęs į klasiką. Su šiuolaikine labai sunkiai man pavykdavo susitapatinti. Stačiau Čechovą, ruošiuosi statyti Ibseną, Bulgakovą. Retai gausiai rašoma dramaturgija turi gerą vidinį užtaisą. Svarbu ne vien pramoga ar šokiravimas, o vertybės, kurias mes užmirštame.

Kas lėmė tai, jog Jūsų kūrybinis kelias pasisuko Latvijos link?

Susiklostė viskas gana natūraliai. Prieš penkis metus buvau pakviestas užimti Liepojos teatro meno vadovo pareigas. Keturis metus tą ir dariau. Iš tiesų darbas užsienio teatre skiriasi nuo Lietuvos teatrinių darbo principų. Žinoti kontekstą ir mentalitetą nėra paprasta. Prieš metus pasitraukiau iš meno vadovo pareigų, likau teatro režisieriumi. Latvijos aš nepalieku. Dabar yra suplanuoti 5 pastatymai, kurių trys bus Rygoje. Latviškoji odisėja – mano artimiausi planai.

Premjera Kauno valstybiniame dramos teatre balandžio 18, 19, 29 dienomis, Ilgojoje salėjė.

Parengė KVDT atstovė spaudai Eugenija Ramanauskaitė