[Nuotraukoje - režisierius Jonas Jurašas "Antigonės Sibire" repeticijoje]

Kauno valstybinis dramos teatras savo 90-ies metų jubiliejų pasitinka savo repertuarą atiduodamas į žymiausių savo režisierių rankas. Ištisas teatrines epochas sukūrę Jonas Jurašas, Jonas Vaitkus, Gytis Padegimas ir Gintaras Varnas teatro jubiliejaus proga pakviesti iš esmės atnaujinti repertuarą. Jų darbą papildys J. Vaitkaus ir R. Tumino mokinių - režisierių Artūro Areimos, Agniaus Jankevičiaus, Agnės Sunklodaitės kūryba. Šią savaitę repeticijas pradėjo net trijų pastatymų kūrybinės pajėgos, o trupę papildė keletas naujų aktorių.

Pirmoji jubiliejinio sezono premjera - režisieriaus Artūro Areimos statoma Henriko Ibseno drama „Šmėklos", kuriose vaidmenis kuria aktoriai Aurelija Tamulytė, Dainius Svobonas, Tomas Rinkūnas, Toma Vaškevičiūtė ir Sigitas Šidlauskas.

1881 m. pasirodžiusios „Šmėklos" susilaukė daugybės kaltinimų dėl tuo metu tabu laikytų temų - paveldimų venerinių ligų, santuokinės neištikimybės, eutanazijos. Suskilusios šeimos paveikslą „Šmėklose" Ibsenas atskleidžia nutraukdamas nuo jo padorumo šydą, po kuriuo slypėjo tikroji Alvingų istorija. Senos nuodėmės ir „gėdos", sandariai paslėptos po idealios šeimos kauke, sugrįžta kaip šmėklos, reikalaujančios atpirkimo.

Režisierius Artūras Areima gilinasi į visuomenę, nuolat balansuojančią tarp mito ir realybės. Netikri, sumeluoti šeimyniniai, visuomeniniai vaidmenys subliukšta susidūrus su realybe, o įprasti problemų sprendimo būdai praranda prasmę.

Kaip ir praeitas, Auksinį scenos kryžių pelnęs A. Areimos spektaklis „Laimingi", „Šmėklos" turėtų būti itin estetiškos, nes scenografiją ir kostiumus čia taip pat kuria Kotryna Daujotaitė. Spektaklio premjerą išvysime rugsėjo 30 d., spalio 1, 8 ir 9 dienomis.

Tą pačią savaitę spektaklį „Antigonė Sibire" pristatys vienas žymiausių režisierių Kauno dramos teatro istorijoje - Jonas Jurašas. Iki šiol visos Lietuvos teatro mylėtojų atmintyje gyvi jo spektakliai „Mamutų medžioklė", „Grasos namai", „Barbora Radvilaitė" ir kiti, kurių daugelis buvo uždrausti arba rodyti kruopščiai cenzūruoti. 1974 m. kartu su žmona rašytoja Aušra Marija Sluckaite dėl priverstinės emigracijos išvykęs į Vakarus, režisierius į Tėvynę grįžo 1990 m. Būtent tada jis Kauno dramos teatrui „atrado" Ilgąją salę, kurioje tuomet pastatė žymiuosius „Smėlio klavyrus", o dabar į ją sugrįžta nešinas „Antigonės Sibire" medžiaga.

Rezistencinė dvasia, kurią palaiko niekuomet pasaulyje neišnykstantys, vienoje ar kitoje šalyje naujai užgimstantys diktatūriniai režimai, iki šiol gyva ir Jono Jurašo sieloje. Praėjus 70-čiai metų nuo pirmųjų sovietinių trėmimų ir 20-čiai metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, režisieriaus kūrybiniu objektu tapo rezistencinė savimonė, tautos atmintis ir šiuolaikiškos patriotizmo apraiškos. 1972 m. J. Jurašui buvo uždrausta statyti Jeano Anouilh‘o dramą „Antigonė", kuri tuomet žadino sąsajas su nepalaidotais miško broliais, o dabar tapo naujo draminio kūrinio pagrindu. Jos adaptacijos autorė A. M. Sluckaitė į Anouilh‘o interpretuotą Antikinį mitą įpynė lietuvių išeivės Birutės Pūkelevičiūtės „Raudą" ir kitus poetinės prozos tekstus. Tuo tarpu dabartinėje Lietuvoje režisieriaus kūrybinę vaizduotę sužadino ekspedicija „Misija Sibiras", kurios dienoraščiai paskatino Antigonės mitą perkelti į šiandieną.

„Galbūt vienas iš universaliausių teatro elementų yra metamorfozė, susijusi su mirties simbolika, vėlių iššaukimo ceremonija, būdinga senajam teatrui, įskaitant japonų No teatrą. Toks teatras, nesistengia imituoti banalią kasdienybę, o kurti pasaulį, artėjantį prie „peizažo anapus mirties". Greta iš klasikinės mitologijos gerai pažįstamų Antigonės personažų spektaklyje nemažas vaidmuo skiriamas „Misija Sibiras" dalyviams, kurie taps ir Choru, apraudančiu mirusiuosius, ir lyg graikišku įvykių komentatorium. Šis kolektyvinis kūnas taip pat bandys reflektuoti Antigonės ir mūsų visuomenės dvasinę būseną",- apie būsimą spektaklį pasakoja Jonas Jurašas.

Muziką spektakliui kuria kompozitorius Giedrius Kuprevičius, scenografiją ir kostiumus - Agnė Kupšytė ir Lauryna Liepaitė. Antigonės vaidmeniui pakviesta aktorė Eglė Mikulionytė, šį sezoną tapusi Kauno dramos teatro trupės nare. Spektaklyje taip pat vaidins Eugenija Bendoriūtė, Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Mindaugas Jankauskas, Milė Juškėnienė, Liubomiras Laucevičius, Neringa Nekrašiūtė, Jūratė Onaitytė, Indrė Ptakauskaitė, Egidijus Stancikas, Arūnas Stanionis, Mikalojus Urbonas bei Regina Varnaitė. Premjerą išvysime spalio 2, 3, 5 ir 28 dienomis.

Trečiąja šio sezono premjera režisierius Agnius Jankevičius tęsia pradėtą kūrybinę seriją pagal prancūzų dramaturgo Daniel Danis pjeses. Praeitą sezoną pradėjęs su„Paskutine Diuranų daina" (pjesė vadinasi „Dir diro daina"), šiemet režisierius savo sceninės raiškos eksperimentams pasirinko dramą „Akmenų pelenai". Spektaklį kuria beveik ta pati komanda: scenografė Laura Luišaitytė ir aktoriai Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Aleksandras Kleinas bei Henrikas Savickis. Šio spektaklio premjera - spalio 15, 16, 17 ir 30 dienomis.

Po intensyvaus premjerų maratono Kauno dramos teatras ims intensyviai ruoštis savo 90-ies metų jubiliejaus šventei, kuri įvyks gruodžio 19 d. Ta proga teatrologė Elvyra Markevičiūtė rengia knygą apie šiuo metu rekonstruojamo teatro pastato istoriją, kurią papildys žymiausių Lietuvos teatrologų bei teatro meno vadovų tekstai. Teatro fojė jubiliejaus proga bus įrengta KVDT istorijos paroda - istorinę vertę turinčių teatrinių kostiumų, rekvizito, dekoracijų detalių, nuotraukų ir kitų dokumentų ekspozicija. Kartu su šio teatro istoriją kūrusiais režisieriais, rekonstruojamu pastatu ir jame vykusio gyvenimo dokumentais Kauno dramos teatras suteiks galimybę savo žiūrovams pajusti tai, ką kasdien jaučia tik patys teatralai - šiame teatre gyva visa jo istorija.