
Šią savaitę Kaune skelbiame socialinę akciją ir kviečiame prie jos prisijungti visus, kuriems svarbu neprarasti savęs šiuolaikinių chimerų apsuptyje. Akcijos šūkis - DEMASKUOK CHIMERAS KAUNE. Įvairiose viešose vietose jau pasirodė užrašai „Jauti vaizduotės chimeras?", kuriuos pasirašo MdS. Spręskite patys - ar tai pats Markizas de Sadas gundo jus, ar jo žmona Markizė Renė de Sad, kurią teatro scenoje išvysime jau lapkričio 17 d. Kviečiame visus rinkti geriausiai demaskuotas chimeras ir rasti pavojingiausias, kurių dar nepastebėjo MdS. Facebooke jūs patys išrinksite taikliausiai demaskuotas chimeras arba pavojingiausias iš jų - trys nuotraukos, surinkę daugiausiai „Patinka", jų autoriams laimės dviviečius kvietimus į „Markizės de Sad" premjerą.
Kraukite nuotraukas į Facebooką ir pasidalinkite su mumis. Taip pat galite nuotraukas siųsti adresu reklama@dramosteatras.lt.
Kas gi tos chimeros ir kaip jas atpažinti?
Ugnimi alsuojanti mitinė būtybė, turėjusi liūto ir ožio galvas bei gyvatę vietoj uodegos - taip senovės graikai įsivaizdavo nepaaiškinamas savo vaizduotės jėgas, keliančias grėsmę. Šiuolaikinis žmogus turi ne mažiau fantazijos, nei antikos mitų kūrėjai, tačiau savo chimeras mes dažnai slepiame po išpuoselėtais, kosmetika ar Photoshopu nudailintais žmogiškais pavidalais, reklamiškai gundančiais atsiduoti bet kam, ką tik gali gali sukurti žmogaus vaizduotė.
Markizas de Sadas, kaip koks šiuolaikinis fantasy stiliaus rašytojas, meistriškai laužė žmogaus vaizduotės ribas, tyrinėdamas, kiek toli gali nueiti žmogus, pats kurdamas chimeras ir taip „išsilaisvindamas" iš ribotumo. Tai buvo XVII-XVIII a. Prancūzija. Tuo tarpu, ryškiausiam XX a. japonų rašytojui Yukio Mishimai parūpo išsiaiškinti, kur gali nuvesti tokia Markizo de Sado filosofija.
XXI a. Kauno dramos teatre režisierius Artūras Areima šią istoriją tęsia toliau: stebėdamas, kaip dabartinė visuomenė reaguoja į šiuolaikines chimeras, jis klausia - ar įmanoma išlikti savimi, kai atsiduodi joms? Juk nežabota fantazija gali suklaidinti ar net nudeginti sielą savo ugniniu alsavimu...